lopinys

lopinys
lopinỹs sm. (3a) 1. SD129 žr. 1 lopas 1: Dedu lópinį ant lópinio, o kaip kiaura, teip kiaura Ob. Visa sermėga didžiausiais lopiniaĩs sulopyta Trgn. Lopinỹs alkūnėj atiro Švnč. Tegul bus lopinė̃liam – kai kada reikia skepetytės, tai nerandi Kp. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. ^ Ne tam rūbui lopinys, ne tam darbui meistras LTR(Rk). Durstinių žentas, lopinių marti B. Lopinių lopiniai, be siūlių marškiniai (žąsis) LTI303. Lopinỹs ant lópinio, nėr kur adatai įdurt (kopūsto galva) Brž. 2. ppr. pl. sulopytas, suplyšęs drabužis: Jiems šalta, o kaip mums basiems tuose lopiniuose reikia tverti rš. Gers gers, o kad reikia užmokėti – lopinius nešk ant licitacijos rš. Davė man tokį sijoną – lópinį Skr. Nes ir patys vystyklai ir lopiniai yra mūsų lobiai DP614. | prk.: Senaisiais nuodėmių lopiniais apkrauti DP33. 3. lopomas ar lopytinas drabužis: Čia ūkio darbai po laukus, po daržus, čia verpalai, audeklai, skalbiniai, lopiniai – viskas ant jos vienos galvos Žem. Mes patys ir lopinius susilopom, ir naują pasisiuvam Krkl. Išgindama bandą, pasiėmiau lopinį lopyti Vkš. 4. medžiagos skiautė, skuduras: Kibirą, kuriam nešiojo silkes, pastatė ant suolo po langu ir atidengė lopinį V.Krėv. Paduok lópinį stalu apšluostyt Mrs. Tu tingine, kokie tavo lopiniai [i](pašluostės)! Al. Bul'bas išsunkiam per lopináitį Rdš. 5. skarelė galvai apsirišti: Reikia susrišt lópinį, bo šalta Pls. Vaikščiojo su dideliu lópiniu Dv. Ma[no] gražus lopinùkas Dv. Duktul, suvilgyk lopináitį, aprišk man galvą Rod. Atej[o] lopináičiu aprišęs ranką Vrnv. 6. didelė skepeta apsigaubti, skara: Int pečių lópinį apsigobė Dv. Tai divonai, tai lopiniaĩ! Rod. Nuoteka ateina lópiniu didžiuliu apsisupus Eiš. 7. prk. kas sudaryta, sulipdyta iš atskirų, nesuderintų dalių: Durys buvo ne kas kita, kaip susegtų lentų lopinys rš. Ta knyga – lopinys iš įvairiausios medžiagos rš. 8. kitos spalvos plotas, dėmė: Nuo to laiko ir pasiliko gandrui ant nugaros juodas lopinys MTtI50. Tik močia (karvė) buvo su juodais lopiniaĩs Sdk. Būdavo tokiais lopiniaĩs [ant veido] Rm. Elžbieta žiūrėjo, antakius sutraukus, į tą didelį lopinį paluby S.Čiurl. Toli toli subolavo baltas lopinėlis rš. Iš po sniego ant kalvų pasirodė juodi lopiniai rš. Giedrės veidas lopiniais degė, akys žibėjo J.Paukš. 9. Lš sklypas, plotas: Kur koks lopiniùkas žemės, o teip raistas Dbk. Lopinỹs dykas stovi, kur buvo vandenio apsemta Ktk. Tam lopinỹ išgedę javai Jnšk. Pro debesų tarpą matėsi dangaus lopiniukas rš. Kitur lopiniai bulbių žaliais išsikėtojusiais stabarais BM60. Pro vagono langus bėgo miškeliai ir laukų lopiniai, šmėkšteldavo pirmojo šalčio sukaustyti laukų keliai rš. Po to žmogus skustuvu nuskuto meškai didelį lopinį nugaroje LTR. 10. gabalas, kąsnis: Švarus popierius, kuriuo vedėja buvo išklijavusi sienas, dabar sušlapo ir lopiniais plyšta sp. Pūtė šiaurinis ir nešė šaltų debesų lopinius sp. Lopiniaĩs kad sniega, net akis lipdo Lkm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • lopinys — lopinỹs dkt. Ji̇̀ dėjo ant sùžeistojo galvõs drobės lopinius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kurpinys — kurpinỹs sm. (3b) 1. kas kurpiama, siuvinys: Nagi parodyk tą savo kur̃pinį Bgt. 2. storas, prastas lopinys: ^ Lopinys ant lopinio, kurpinys ant kurpinio, įmesk marios – neskęsta (žąsis) LMD(Slč). Lopinių lopiniai, kurpinių̃ kurpiniaĩ, be siūlių …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsupti — apsùpti, àpsupa, o (àpsupė Š) tr. Rtr, Š, DŽ, KŽ; Sut, M, L, Ser 1. LL135, Š, Lp, Rod, Dgč apdengti kuo aplink, apgaubti, apvynioti: Su raiščiu apsùpk galvą, kad neparšaltum, t. y. apkurmuok, apsiaupk, apgaubk J. Àpsupi lopšį paklode ir neši …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžavėti — 1 apžavėti, àpžavi, ėjo tr. J, Š, LVI137, NdŽ, Tl, Dov; S.Dauk, D.Pošk 1. LL17,118,268, ŠT337 užburti, užkerėti, apraganuoti: Apžavėjo karvę, ta pieno nebduoda Kltn. Tokia galva i velnį apžavės LTR(Vdk). Porina, kad mergos bernus apžavėt moka Lš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbraiskas — ãtbraiskas sm. (3b) gabalas, lopinys: Slinko debesų atbraiskaĩ Rk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkarti — 1 atkarti, àtkaria, atkorė 1. tr. nuleisti žemyn, atvėpti: Ko ta karvė neturės, kad jau tešmenį atkorė Slnt. Mūsų karvė jau atkorė – greitai turės Dr. Neturėk, svočiule, lūpos atkorus (d.) Vlk. Sėdi lūpas atkoręs paspūtėlis Rod. 2. refl. atšokti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlėkti — atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr. 1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dogmė — dogmė̃ sf. 1. plotma, lopinys: Pieva išdegė dogmėmis J. 2. geros žemės gabalas: Bepigu tau, dogmes javais užsėjus Paž. Išpjovėme dogmes pievų, kur želia J. Kirmis išėdė dogmes rugių, t. y. gražiausius želmenis J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dogsnis — sm. (1) 1. lopinys, apskritulys: Šiemet, kaip sausa vasara, kviečiai dogsniais išdžiuvo, dogsniais žali Pn. Prie kelio prasti kviečiai, dogsniais nieko nėra Bsg. Dogsniais rugiai išgedę Pg. Pieva išėsta dogsniais Pc. Aš norėjau ant ano dogsnio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gruzdulys — gruzdulỹs sm. (3b) 1. koks gruzdantis, svylantis daiktas, svilėsis, degėsis: Gal gruzdulỹs koks gruzda, kad tep smirda? Lš. Gal koks lopinys dega, kad grùzduliu smirdi? Mrs. Duona su grùzduliu (apdegusi) Lp. Gal tavo šitos kruopos prisvilo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”